- žiedyklė
- žiedỹklė sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, N, [K] 1. prietaisas norimo pavidalo daiktams lieti, forma: Padirbę tešlą, išpilia į žiedykles (formas) kokias norint A1883,173. 2. daikto išvaizda, pavidalas, forma: Veidas, paveikslas, būdas, žymė, žiedyklė SD120. Iš gintaro … čia dirba karolius, apierankes, cigarturus, įvairias žiedykles, virdulius A1884,262. Gauname tirštą ir limpančią tešlą, iš kurios galime lipdyti visokias žiedykles A1884,130. ║ kalbos forma: Lietuviška kalba jų pragaištį galėtų užstoti savo tobulumu, žiedyklių iškalbos ir gausingumu žodžių A1884,30. Pati lietuviška kalba su gausingomis žiedyklėmis ir jų taikumu su palankiausiu švelnumu dabina mandagiausius išsitarimus A1884,30.
Dictionary of the Lithuanian Language.