žiedyklė

žiedỹklė sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, N, [K] 1. prietaisas norimo pavidalo daiktams lieti, forma: Padirbę tešlą, išpilia į žiedykles (formas) kokias norint A1883,173. 2. daikto išvaizda, pavidalas, forma: Veidas, paveikslas, būdas, žymė, žiedyklė SD120. Iš gintaro … čia dirba karolius, apierankes, cigarturus, įvairias žiedykles, virdulius A1884,262. Gauname tirštą ir limpančią tešlą, iš kurios galime lipdyti visokias žiedykles A1884,130. ║ kalbos forma: Lietuviška kalba jų pragaištį galėtų užstoti savo tobulumu, žiedyklių iškalbos ir gausingumu žodžių A1884,30. Pati lietuviška kalba su gausingomis žiedyklėmis ir jų taikumu su palankiausiu švelnumu dabina mandagiausius išsitarimus A1884,30.